Įkvėpti ir iškvėpti

 

Nauji užsiėmimai, atrasti hobiai ir lapai, kuriuos kartais, atrodo, surenkame rankomis, o kitą kartą slystame ant jų tais pačiais batais. Lietus, plaunantis makiažus bei kūnus supurvintus normų. Išskleisti skėčiai ir tamsūs atspalviai rytais. Kartais pasirodanti saulė. Vis šiltesni kavos puodeliai ir užklotai. Ir iš tiesų. Viskas kas gamtoje, atsispindi mūmyse. Kūnuose ir sielose.

Šį rudenį ir aš ieškojau naujų atradimų, nusprendžiau „pasiknaisioti“ šiek tiek giliau nei įprastai. Kvėpavimo pratimais bandau savęs paklausti daugiau ir atsakymus gauti pati. Akis į akį. Niekada negalvojau, kad tolygus įkvėpimas ir iškvėpimas gali būti stipriau nei psichologo pagalba (čia tik mano nuomonė).

Kodėl mes savo pečius spaudžiame našta? Didėjant darbo galimybių skaičiui, naujiems projektams mes krauname kilogramus ir maišus ant savęs. Aš supratau, kad noriu būti atsakinga už kitus. Už jų poelgius, pasisakymus bei kiekvieno žmogaus reakciją. Žinau, kad tai neįmanoma, bet tokie dalykai man iškyla tada, kai visa galva pasineriu į darbą. Rudens metu praradau kontrolę, kartais atrodė, kad ir sveiką protą. Todėl, rašydama aš duodu apie ką pamąstyti jums, bet pati sau bandau atsakyti dar daugiau. Iš atviros širdies.

Kiekvienas iš mūsų gyvenantis toje pačioje visatoje turi savo pasaulėlius. Visada sakiau, kad tuose pasaulėliuose net ir įstatymai, taisyklės bei spalvos kitokios. Tai beprotiškai žavu. Mūsų akys net mato kitaip. Pavyzdžiui, rudenį mes galime nurašyti ir išbraukti arba pasinerti į jį. Atrasti būdus, kurie padėtų mums nusiimti tuos nereikalingus „dalykėlius“ nuo savęs. Baimes. Įtampas. Nepasitenkinimus. Kaip gera paleisti! O dar geriau suvokti, kad kiekvienas gali tai padaryti. Žinau, kad žingsnis priimant  ir pasileidžiant į naują etapą yra nejaukus, bet jeigu jau žengėte viena koja į priekį, liko pasikviesti tik antrą!

Baisu. Nežinoti. Tačiau dar baisiau visada gyventi galvojant, kad kiekvienas Tavo sprendimas, pasakymas , o gal poelgis yra blogas. Nuvertinti save ir tą meilę, kurią turėtume dovanoti sau, bei  paleisti ją vėjais. Kažko laukiant arba dvejojant. Todėl, šį rudenį linkiu giliau įkvėpti ir dar giliau iškvėpti. Viską, kas neduoda ramybės ir trukdo džiaugtis savo mažu pasaulėliu išpūsti ir paleisti.

 

 

Dalintis:

0 comments so far.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *