Tapyti save

 

Vilniuje, visai netoli Lukiškių aikštės, „Kava ir gėlės“ kavinėje susitikome fotografuotis su vienu iš mylimiausių fotografų Jevgenijumi Misevič.  Kaip įprasta, kavos puodelis tapo įrankiu fotosesijai ir pokalbiui. Linksmam.  Aptariant svarbius, juoką keliančius bei susimąstyti verčiančius, gyvenimiškus dalykus. Abu vis dar tikime žmogiškumu. Turbūt todėl, priešfotosesiniai pokalbiai tik sustirpina nuotraukų emocinę reikšmę.

Šiosios išjautimas keliavo per raudoną spalvą. Čia jau mano mintis. Turbūt labiausiai prie to prisidėjo Deborah lūpų dažai „Design by Keith Harin“. Visada prieš kažką išbandant paskaitau produktų aprašymus. Sužinojus, kad šių tekstūra pripildyta vitaminais A, C ir E bei UV ir UVB filtrais pagalvojau, kad tai didžiausia jėga kokia gali būti, nes dažniausiai tokie dalykėliai būna tik veidui. Šlovė lūpoms!

Juk kiekvieną dieną tapome jas. Spalvomis. Prisilietimais. Bučiniais. Kiek žodžių dovanojame- neveltui yra posakis: „iš lūpų į lūpas“. Kuriame istorijas ir skiriame sutiktiesiems, gauname darbus, giriame, dovanojame akimirkas vieni kitiems, ištariame lemtingus žodžius, o kartais nuviliame patys save. Lūpos- tai kūryba. Nutapydama  jas raudonais Deborah lūpų dažais, aš nutapiau ir žodžiais – tos dienos.

Pamilau raudoną iš naujo. Visą. Su savo rėkiančiais ir prislopintais atspalviais. Ne tik drabužius, kuriuos matote nuotraukose ar lūpų dažus, bet ir skaistalus, motyvus bei piešinius. Todėl, turbūt ir apie tapymą šiandien kalbu sutapatinus su makiažu. Kaip gali susijungti švytėjimas, paryškintos blakstienos ir pravestos akys tinkamomis makiažo priemonėmis bei susijungti meilė, bangos, energija ir širdys. Amerikiečių menininkas Keith Haring papuošė Deborah produkciją ir patvirtino man jau seniau buvusį jausmą, kad viskas aplink yra visuma. Unikalus vizualinis leksikonas atspindintis esminius gyvenimo momentus. Gimimą ir mirtį.

 

Pabaiga. Ne tik šio įrašo, bet ir tapymo savęs nykiai ir blankiai. Kalbėjimo. Su savimi, engiant kiekvieną kūno linkį ir kilogramą. Renkantis nepatinkančias spalvas ar netinkantį tušo šepetėlį savoms blakstienoms. Pradžia. To, kas tapo iš vidaus spalvas, kurias pamatom vis iš naujo. Mėgstamų veiklų. Tūktantį savęs išraiškų ir piešinių, kuriais nutapome dieną. Ir gatvę.

 

Makiažas – Olia Kryn

Nuotraukos – Jevgenijus Misevič

 

 

Dalintis:

0 comments so far.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *