Tapydami išorę, nepamirškim spalvinti ir sielos!

 

Prisimenu, kai lėkdavau iš kiemo namo, su mama ir močiute  marginti kiaušinius. Tada, tai buvo taip įprasta, kad dieną prieš Velykas reikia grįžti anksčiau. Žinojau, kad bus daug sutrūkusių kiaušinių, kuriuos aš apklijuodavau lipdukais, o kitus mėgdavau spalvinti flomasteriu, pagrindiniai piešiniai būdavo geltonos ir žalios spalvos. Pavasario spalvos. Visada norėdavau grįžti anksčiau. Kaip dabar atsimenu…

Ir dabar aš visada grįžtu anksčiau. Tikrai žinau, kad ši diena man ne apie tai kas kokią nuotrauką įkels, kas kuo įmantriau numargins kiaušinius ar pasipuikuos pusryčių stalu. Ši diena ir nėra  apie tai. Tačiau, greitai tai pamištame, kai prisėdę prie Velykų stalo ir sudaužę pirmąjį kiaušinį lekiam žiūrėti kokiais gi kadrais pasidalino mūsų draugai.

Tautosaka byloja apie kiaušinių magišką galią. Jie iš tiesų tokią turi, nežinau kaip tai įvardinti, bet juk prie jų žmonės susiburia, kalbasi, juokiasi. Ir nesvarbu, kad kartais kiaušinių numarginti nepavyksta taip gražiai, kaip galima rasti “pinterest”, bet svarbiausia yra tai, kad praleistas laikas kartu yra neįkainojamas jokiais “Patinka” paspaudimais ar Insights reach’ais.

Galima pagalvoti, kad ir kiaušinių daužymas bei ridenimas yra šioka tokia konkurencija. Tačiau, ar susimąstom kokia ji graži ir draugiška? Kodėl per šventes vyksta tokie nuostabūs dalykai… Tolerancija, smagus nusileidimas priešininkui, juokas, kad nepavyko išsaugoti sveiko kiaušinio ir tas džiaugsmas kai ridenimo čempionate gauni vieną iš gražiausių kiaušinių bei nusiunti šilčiausius žodžius jo autoriui.

Negaliu suprasti ir paaiškinti kas dedasi pasaulyje ir kaip iš viso to pabėgti. Dar daug nemoku ir kolkas nepraktikavau. Tačiau, tikrai žinau, kad gera emocija suartina. Meilė suvienija. Moteris, vyrus, vaikus. Galbūt, tik mums reikėtų į viską žiūrėti šiek tiek paprasčiau, kaip į margučių dažymą: jei pavyksta – pasidžiaugti, o jei ne – prilipinti lipduką, tarsi užklijuoti žaizdą ir kitą kartą bandyti iš naujo. Žinau, kad pas kitą visada viskas geriau ir gražiau. Tačiau, aplink daug medinių kiaušinių. Taip, iš šalies jie nuostabūs, o vidus dažniausiai nykus. Unikalumas yra energijoje, kurią kiekvienas skleidžiame iš savo vidaus. Kad ir kokiomis spalvomis tapysime išorę, svarbiausia nepamirškim spalvinti ir sielos. Linkiu nebūti medinuku. Geriau greičiau sudužusiu, bet pačiu tikriausiu!

 

Su Šv. Velykom!

 

Dalintis:

0 comments so far.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *